Brangiausias papuošalas
Skirtingi šaltiniai teikia skirtingus pasaulio brangiausius papuošalus ir visi jie stebina savo vertėmis. Peržiūrėję nemenką šūsnį — teikiame jums dažniausiai pasikartojantį ir įvertintą kaip patį vertingiausią juvelyrinį dirbinį!
Apie tikrų tikriausias brangenybes ↓
Skirtingi šaltiniai teikia skirtingus brangiausius papuošalus ir visi jie stebina savo vertėmis. Peržiūrėję nemenką šūsnį — teikiame jums dažniausiai pasikartojantį ir įvertintą kaip patį vertingiausią juvelyrinį dirbinį: „THE HOPE DIAMOND“.
Ypatingai įdomi ir mitais apipinta istorijos dalis:
Ankstyviausi „Hope Diamond“ įrašai siekia 1666 m., kai prancūzų pirklys Jean-Baptiste Tavernier jį įsigijo ir pavadino „Tavernier Blue“. Nuo tada jis pateko į daugelio galingų ir istorinių asmenybių rankas, įskaitant ir karalių Liudviką XIV!
Prancūzijos karalius Liudvikas XIV dėvėjo Vilties deimantą iškilmingomis progomis, tuo metu jis buvo įdėtas į auksinę grandinėlę ir nešiojamas ant kaklo. Taip pat, žinoma, kad jis buvo įdėtas į mažą auksinę lazdelę.
1791 m. akmuo buvo pavogtas ir perpjautas. Didžiausias likęs deimanto gabalas buvo parodytas kolekcijoje 1839 m., priklausančioje Anglijos bankininkų šeimai Hopes, kuri ir pervadino deimantą savo vardu.
Be sudėtingos istorijos, „Hope Diamond“ yra vertingas ir brangus dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų — 45,52 karatų paties mėlynojo deimanto svoris. Jo piniginė vertė — 200-250 mln. dolerių (kai kurios institucijos teigė, kad jo vertė siekia daugiau nei 350 mln.).
Nuo tada, kai jį Kollur kasykloje (Indijoje) atrado prancūzų brangakmenių pirklys Tavernier, daugelis žmonių, kurie turėjo akmenį ar net buvo šalia jo, ištiko baisus likimas. Šis deimantas net buvo šventintas!
Akmuo pasižymi neįprastai intensyvia, ryškiai raudona fosforescencija po trumpųjų bangų ultravioletinių spindulių poveikio. Šis „švytėjimo tamsoje“ efektas išlieka kurį laiką po to, kai šviesos šaltinis buvo išjungtas. Manoma, kad ši savybė taip pat galėjo asocijuotis su „prakeikto akmens“ apibūdinimu. Beje, daug kas šį deimantą tapatina su „Titaniko“ filme rodomu papuošalu. Nors papuošalas ne tas pats, neneigiama, kad jis filme gali simbolizuoti Vilties deimanto prakeiksmo mitą.
Šiuo metu jis saugomas Nacionalinėje brangakmenių ir mineralų kolekcijoje Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje Vašingtone ir jį galima išvysti gyvai!
Šatliniai: Brickell, Cartier (2008), McCabe, Baghdiantz (2008), Smithsonian Institution.
